Kai trūksta motyvacijos…

Kiekvienam profesionaliam sportininkui ar sporto mėgėjui ne kartą pasitaiko tokia situacija kai sportas pasidaro nebemielas… Nesinori net pagalvoti apie bėgimą, pasiruošimas kiekvienai treniruotei atrodo kaip didžiausias darbas… Susiruošus į treniruotę vis ieškoma priežasčių, kodėl šiandien nereikėtų bėgti, o nusprendus bėgti vis atrandama pašalinių darbų, kurie nutolina treniruotės laiką. Tada vėluojama atlikti  kitus darbus, nes treniruotė “nutempiama” į dienos pabaigą… Ką daryti jeigu taip nutiko? Kaip pakelti motyvaciją ir į treniruotę bėgti su džiaugsmu?

Pirmiausiai reikėtų ieškoti priežasčių – o kodėl taip nutiko? Dažniausiai atsakymų bus ne vienas ir kiekvienas suras sau tinkamus atsakymus. Profesionalus sportininkas tikriausiai atsakys, kad “persitreniravo”. Didelis krūvis labai veikia žmogaus psichiką. Po treniruotės kartais nesinori nieko, atsiranda irzlumas, iš kantrybės gali išvesti bet koks netinkamas žodis ar veiksmas, naktimis užmigti darosi vis sunkiau, į galvą lenda įvairios mintys apie tikslus, kuriuos privalai pasiekti, ir rodos, kad toks pavargęs to padaryti nesugebėsi. Tokias mintis reikia vyti kuo toliau, bet kartais tai neįmanoma!

Kiekvienas sportininkas taip pat susiduria su traumomis. Posakis – „jeigu nieko neskauda, reiškiasi per mažai dirbi“ – sportininkams gerai žinomas. Kai kurie jau taip pripratę prie skausmų, kad jie visiškai nemažina motyvacijos, kitiems atvirkščiai – mažiausias skausmas „numuša“ norą sportuoti. Tokia yra profesionalaus sportininko gyvenimo kasdienybė. Todėl sporte išlieka ir aukštumų pasiekia tik patys stipriausi – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.

Žmogus bėgiojantis savo malonumui tikriausiai dažnai pagalvoja: „o kam man to reikia?“. Todėl iškilus tokiam klausimui, reikia pirmiausiai tvirtai žinoti, kad tai daroma savo paties labui, kad ir kokia bebūtų bėgiojimo priežastis. Sportas naudingas sveikatai, bėgiojant atsigaunama psichologiškai, todėl tai daryti tikrai verta. Tik reikia nepamiršti, kad tik tinkamas bėgimo tempas teiks malonumą.

Tik suradus atsakymą į klausimą – kodėl nebenoriu sportuoti – bus įmanoma viską pakeisti.

Ką reikėtų daryti, kad taip nenutiktų?

Tikriausiai pagrindinis dalykas yra tikėjimas. Tikėjimo vaidmuo visur, o ypač sporte be galo didelis. Tik žmogus tikintis savimi gali pasiekti užsibrėžtą tikslą ir nepalūžti eidamas tuo sunkiu keliu tiklso link. Pagalvokite – jeigu netikite savimi, tai kam iš viso tai darote? Bet jeigu vis dėl to pradėjote, reiškiasi viskas įmanoma! Tereikia tikėti savimi ir degti noru.

Taip pat labai svarbus artimų asmenų palaikymas. Kartais nenuleisti rankų padeda šeimos nario ar artimo draugo paskatinimas. Dar geriau, jeigu išgirstamas palaikymas iš šalies.

Žinoma ne visada tai padeda… Kartais nepavyksta įgyvendinti visų planų, prabėgama mažiau ar lėčiau negu planuota. Tokiu atveju nereikia galvoti apie tai ko nepavyko padaryti, o galvoti apie tai kas padaryta: „Prabėgau mažiau ir lėčiau… Na ir kas! Bet prabėgau, tiesiog šiandien ne mano diena. Rytoj bus geriau“. Po treniruotės reikia tiesiog galvoje viską „ištrinti“ ir į kitą treniruotę eiti negalvojant, kad vakar nepasisekė.

Dar vienas svarbus dalykas – džiaugtis mažais dalykais. Padarius treniruotę pasidžiaugti, paskatinti save ir mintyse pagirti. Nesvarbu, kad galbūt prabėgote mažiau už savo draugą, svarbu, kad prabėgote. Niekada nereikia stengtis bėgti kuo daugiau vien dėl to, kad kiti tiek bėga. Kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, todėl skirtingai pripranta prie krūvio. Reikia bėgioti taip, kad tai teiktų malonumą, organizmas pajaus kada galima bėgti daugiau ir greičiau – nereikia to daryti per prievartą. Džiaugitės bet kokia įveikta distancija, juk kai kurie tuo metu kai jūs bėgiojate tiesiog sėdi prie televizoriaus.

Profesionaliems sportininkams nukreipti mintis nuo rutinos ir nuolatinio galvojimo apie sportą, padeda hobis, knygų skaitymas ar kita veikla, kuri padeda užsimiršti ir atsipalaiduoti. Todėl jeigu pasitaiko tokia diena, kai visai nieko nesinori, geriau yra išeiti pasivaikščioti, pakvepuoti grynu oru, paskaityti gamtoje, bet jokiu būdu nereikėtų užsidaryti namuose ir graužti savęs dėl to, kad šiandien nebėgate. Taip pat galima eiti pabėgioti, bet visai lėtai ir mažiau negu įprastai.

Kiekvienas žmogus gali atrasti sau tinkamų būdų motyvacijai pakelti arba jai išlaikyti. Tačiau kas benutiktų tikėkite savimi ir sportuokite, nes sportas naudingas visapusiškai.